klėtuoti

klėtúoti, -úoja, -ãvo intr. pykti: Kai aš nenueisiu jop, tai anas klėtuos Lz. Kapgi man neklėtúot in tavę – klėtúoju Lz. Ko tu an manę klėtúoji? Aš gi tau nieko blogo nepadariau Lz. Anas an manę jau nuo seno klėtúoja Lz.